Vasario 8, 2023
Mintys
Kas yra „Geštalto terapija” ?
Geštalto terapija – tai psichoterapijos kryptis, kurioje didžiausia vertybė yra gyvas, autentiškas kontaktas tarp terapeuto ir kliento.
Iš šalies tai gali atrodyti kaip paprastas pokalbis, tačiau būtent šiame pokalbyje slypi gydanti galia. Terapinis santykis kuriamas ne per patarimus ar vertinimus, o per buvimą čia ir dabar – stebint, kas vyksta, kaip žmogus jaučiasi savo kūne, kaip palaiko ryšį su savimi ir aplinkiniais. Anot Fritz’o Perls’o, vieno iš geštalto terapijos pradininkų, geštalto terapija – tai kontaktas. Kontaktas su savimi, su savo poreikiais, jausmais, ribomis ir aplinka.
Gyvenimo eigoje mes įgyjame tam tikrus elgesio modelius, kurie kadaise padėjo mums prisitaikyti, išgyventi ar išvengti skausmo. Jie tapo įpročiais – veikimo būdais, kurie dažnai naudojami nesąmoningai. Tačiau situacijoms keičiantis, šie senieji modeliai dažnai ima trukdyti: santykiuose, darbe, savijautoje. Žmogus gali jausti įtampą, nerimą, perdegimą, patirti pasikartojančius konfliktus, kentėti nuo nemigos ar kūno skausmų, kurių priežasties neranda net medicininiai tyrimai. Dažnai pas terapeutą žmogus ateina tada, kai anksčiau veikusios strategijos nebeveikia, kai problema atrodo neišsprendžiama, kai pavargstama „tvarkytis pačiam“.
Geštalto terapijoje į žmogaus sunkumus žiūrima per dabartinę patirtį – ne per tai, kas „turėjo būti“, o per tai, kas vyksta dabar. Terapeutas padeda atpažinti vyraujančius poreikius, suprasti, kas trukdo juos patenkinti, ir išbandyti naujus būdus būti su savimi ir su kitais. Kartais tam pasitelkiami ne tik pokalbiai, bet ir vadinamieji eksperimentai – paprasti, kūrybiški veiksmai, leidžiantys saugioje erdvėje patirti ką nors naujo. Eksperimentas gali būti tiek pokytis kalbėjimo stiliuje, tiek kūno pojūčių stebėjimas ar naujo sprendimo išbandymas. Svarbiausia – kad tai būtų tikra, sąmoninga patirtis, o ne dar vienas bandymas „pasitaisyti pagal taisykles“.
Geštalto terapijos tikslas – ne duoti sprendimus, o padėti žmogui išmokti juos atrasti pačiam. Tai procesas, kuriame didinamas sąmoningumas, stiprinamas gebėjimas jausti, rinktis ir atsakyti už savo gyvenimą. Ir viso to pagrindas – saugus, pagarbus ryšys tarp terapeuto ir kliento.
Gyvenimo eigoje mes įgyjame tam tikrus elgesio modelius, kurie kadaise padėjo mums prisitaikyti, išgyventi ar išvengti skausmo. Jie tapo įpročiais – veikimo būdais, kurie dažnai naudojami nesąmoningai. Tačiau situacijoms keičiantis, šie senieji modeliai dažnai ima trukdyti: santykiuose, darbe, savijautoje. Žmogus gali jausti įtampą, nerimą, perdegimą, patirti pasikartojančius konfliktus, kentėti nuo nemigos ar kūno skausmų, kurių priežasties neranda net medicininiai tyrimai. Dažnai pas terapeutą žmogus ateina tada, kai anksčiau veikusios strategijos nebeveikia, kai problema atrodo neišsprendžiama, kai pavargstama „tvarkytis pačiam“.
Geštalto terapijoje į žmogaus sunkumus žiūrima per dabartinę patirtį – ne per tai, kas „turėjo būti“, o per tai, kas vyksta dabar. Terapeutas padeda atpažinti vyraujančius poreikius, suprasti, kas trukdo juos patenkinti, ir išbandyti naujus būdus būti su savimi ir su kitais. Kartais tam pasitelkiami ne tik pokalbiai, bet ir vadinamieji eksperimentai – paprasti, kūrybiški veiksmai, leidžiantys saugioje erdvėje patirti ką nors naujo. Eksperimentas gali būti tiek pokytis kalbėjimo stiliuje, tiek kūno pojūčių stebėjimas ar naujo sprendimo išbandymas. Svarbiausia – kad tai būtų tikra, sąmoninga patirtis, o ne dar vienas bandymas „pasitaisyti pagal taisykles“.
Geštalto terapijos tikslas – ne duoti sprendimus, o padėti žmogui išmokti juos atrasti pačiam. Tai procesas, kuriame didinamas sąmoningumas, stiprinamas gebėjimas jausti, rinktis ir atsakyti už savo gyvenimą. Ir viso to pagrindas – saugus, pagarbus ryšys tarp terapeuto ir kliento.
Tai nėra greitas kelias, bet jis – apie grįžimą į save. Į tai, kas autentiška, tikra, gyva.
